Dirbate su dažymais? Dvejojate, kurias spalvas parinkti, pagal ką jas derinti ir kaip pasiekti norimo rezultato? Jūs toks ne vienas: tai, kad Lietuvos kirpėjai jaučia koloristinių žinių stygių, paliudijo ir kūrybinės komandos „A-Twins“ organizuojamo seminaro sėkmė – per kelerius metus unikalų, pagal pačių lietuvių sukurtą sistemą parengtą kursą išklausė jau beveik šimtas Lietuvos kirpėjų.

Kaip sakė vienas seminaro dalyvių, „išklausęs šį kursą pagaliau atradau trūkstamas grandis ir tarsi uždariau žinių ratą“. „Pažangioji koloristika“ – taip pavadintas net tris dienas trunkantis seminaras, kurio medžiaga sklandžiai ir argumentuotai sujungia esmines, kiekvienam klientus dažančiam kirpėjui būtinas žinoti detales į vieningą sistemą: apjungiamos bendrosios spalvotyros žinios, technologinis jų pritaikymas darbinėje aplinkoje ir stilistinė informacija, padedanti šias žinias adaptuoti individualiam klientui.

Tad ką, seminaro autorių nuomone, privalo žinoti kiekvienas koloristas?

Žinoti žmonių tipažus ir jais vadovautis parenkant spalvas – tik viena darbo dalis. Kita dalis – išmokti juos atpažinti ir su jais dirbti. „Iš principo įgudęs koloristas gali keisti bet kurio žmogaus tipažą į kokį tik panorėjęs – čia jau meistriškumo klausimas. Tačiau kasdieniame darbe – ne reklamose ir ne ant podiumo – svarbiau atpažinti natūralų kliento tipažą ir pagal tai parinkti plaukų spalvą“, – aiškina vienas iš seminaro lektorių, „A-Twins“ komandos narys Andrius Mašauskas. Logika paprasta: kai plaukų spalva parinkta teisingai, klientui nereikia daug pastangų, kad atrodytų jauniau, gyvybingiau, sveikiau.

Tam, kad kirpėjas savo darbe išvengtų subjektyvumo, jis privalo remtis faktais – jais paremta ir „Pažangiosios koloristikos“ medžiaga: iš vienos pusės – spalvotyros mokslu, iš kitos – technologinėmis plaukų dažymo ypatybėmis. Su pačiomis įvairiausiomis situacijomis savo darbe susiduriantys kirpėjai puikiai žino, kiek lankstumo ir išradingumo prireikia, norint įtikti klientui, kuris kartais ir pats negali tiksliai paaiškinti, kokio rezultato tikisi. Todėl meistras neprivalo vadovautis sausomis, ribojančiomis taisyklėmis, bet turi išmokti nusistatyti saugius rėmus, kuriuose dirbdamas galės laisvai kurti ir kartu „nešauti“ pro šalį.

Atpažinti kliento tipažą ir mokėti parinkti jam spalvą bei tinkamą dažymo būdą – dar ne viskas. Seminare nemažas dėmesys skiriamas ir spalvos psichologijai: koloristas privalo suvokti, kokias būdo, charakterio savybes pabrėš, parinkdamas žmogui vieną ar kitą spalvą, vienokius ar kitokius akcentus. Ko siekiate: išryškinti akis ar jas prigesinti? Suteikti griežtumo ar šiltumo, o gal žaismingumo? Kokią emociją norite kurti – „gatvės“, „biuro vadovo“ ar „posh stileivos“? Juk plaukai – tai fonas veidui, tad kokį foną parinksite, toks jame atrodys ir veidas.

„Labai patariu kiekvieną kartą klientui paaiškinti, ką ir kodėl darote, koks jūsų tikslas ir kodėl pasirinkote būtent tokį sprendimą“, – pataria seminaro lektorius ir „A-Twins“ komandos narys Anatolijus Pajanok. Jo teigimu, koloristas privalo sugebėti kiekvieną priimtą sprendimą paremti argumentais. Pasakymas „matau, kad tinka“ – ne argumentas. „Galite turėti puikią akį, nuojautą ir talentą derinti spalvas, pajusti spalvinius niuansus, tačiau kol nesugebėsite to paaiškinti racionaliai – jūs nesate koloristas“, – taip paprastai koloristikos žinių svarbą aiškina A. Pajanok.

 

Patirtis ateina su darbu

Žinoma, kiekviena patirtis įgyjama tik su darbu: per dvi teorinių užsiėmimų dienas įgytas žinias dalyviai turi progą išbandyti taikyti trečią dieną – praktinių užsiėmimų metu. Ir, kaip pabrėžia seminaro lektoriai, labai svarbu pradėti taikyti naujai išmoktą sistemą iš karto, grįžus į saloną, pas savo klientus.

„Manau, kad kiekvieno koloristo darbo credo turėtų prasidėti žodžiu „pagarba“: tiek kliento asmenybei, tiek jo plaukams. Koloristas privalo galvoti į priekį: juk svarbu ne tik tas rezultatas, kurį pasiekei čia, šiandien, bet ir tai, kaip žmogus atrodys po savaitės ar kelių. Turbūt ne vienam meistrui yra tekę susidurti su klientais, kuriems po nepavykusių kolegų eksperimentų plaukai liko žali ar vietoje šaltos blondinės spalvos – oranžiškai geltoni. Taisydamas tokias klaidas pagalvoji, kad jeigu tas, kuris dažė šį žmogų, būtų truputį pasigilinęs ir turėtų daugiau žinių, tai šitas klientas dabar tikrai sėdėtų ne mano, o jo kėdėje“, – didžiulę žinių svarbą sėkmingam koloristo darbui pabrėžia A. Pajanok.